Nors moksliškai įrodyta, kad didžiausią įtaką dantų sveikatai turi mūsų kasdieniai burnos priežiūros įpročiai, visgi, net ir užtikrinant nepriekaištingą higieną, burnos ertmės ligų ne visada pavyksta išvengti. Plačiau apie tai pasakoja T. Andziulio odontologijos klinikos specialistai.

011

Pasak patyrusių gydytojų odontologų, nors tiek minkštųjų, tiek kietųjų burnos ertmės audinių daugeliu atvejų išsivysto dėl prastos burnos higienos, jos taip pat gali būti netinkamos mitybos, žalingų įpročių pasėkmė.

Dažnai vartojant krakmolingus, daug cukraus turinčius maisto produktus ir saldžius gėrimus, skatinamas ėduonį sukeliančių rūgščių susidarymas. Taigi, norint sumažinti burnos ertmės ligų riziką, tokių produktų reikėtų vengti ar bent vartoti juos saikingai.

Rūkymas sausina burnos gleivinę, taip skatindamas greitesnį dantų apnašų ir akmenų formavimąsi bei paspartindamas ėduonies plitimą. Šis žalingas įprotis taip pat slopina mūsų imuninę sistemą, taip mažindamas atsparumą ligoms, tame tarpe ir burnos ertmės. Nusilpus imunitetui dantys tampa lengviau pažeidžiami infekcijų, blogėja burnos audinių būklė. Rūkymas trikdo ir burnos ertmės kraujotaką, taip didindamas periodonto ligų ir dantų praradimo riziką. Taigi, jeigu Jums rūpi burnos sveikata, šio įpročio verta atsisakyti.

Retais atvejais dantų ir dantenų ligas lemia genetinės priežastys, tokios kaip danties audinių vystymosi anomalijos, didesnis polinkis į periodonto ligas ir kt. Įtakos periodonto ligoms gali turėti ir tam tikros ligos ( pvz., cukrinis diabetas), ilgalaikis kai kurių medikamentų vartojimas, burnos onkologinėms ligoms taikomi gydymo metodai.

Raktas į burnos ertmės sveikatą – reguliari profilaktinė dantų patikra

T. Andziulio odontologijos klinikos gydytojai sako, kad norint užtikrinti gerą burnos ertmės sveikatą, svarbu ne tik atsakingai prižiūrėti dantis ir laikytis kitų specialistų rekomendacijų. Itin svarbią reikšmę nepriekaištingos dantų būklės užtikrinimui turi reguliari profilaktinė patikra. Gydytojai odontologai rekomenduoja profilaktiniam visit atvykti bent kartą per metus, o turint žalingų įpročių ar esant tam tikriems rizikos faktoriams – kas 6 mėnesius.

Profilaktinio vizito metu gydytojas odontologas įvertins ne tik dantų būklę bei galimus jų pažeidimus, bet ir dantų valymo kokybę, dantenų ir kaulo būklę, apžiūrės burnos gleivinę, patikrins, ar nėra pažeidimų, pakitusių audinių. Profilaktinio patikrinimo metu gali būti padaroma ir rentgeno nuotrauka, padedanti pastebėti paslėptą patologiją – neišdygusius protinius dantis, cistas, kaulinius navikus, papildomus dantis ir panašiai.

Kreiptis į gydytoją odontologą nedelsiant reikėtų pasikeitus danties spalvai, pajutus skausmą dėl temperatūros svyravimų, valgant ar geriant kažką karšto ar šalto, saldų maistą, atsiradus dantų jautrumui, skausmui sukandant, nes tai gali būti besivystančio dantų ėduonies požymiai.

Nesikreipiant laiku ir jo negydant, gali būti pažeistas danties nervas, todėl vėliau prireiks endodontinio gydymo. Apie dantenų ligas gali įspėti jų spalvos pasikeitimas, atsiradęs kraujavimas, apsinuoginusios dantų šaknys, jaučiamas nemalonus skonis ar iš burnos sklindantis kvapas. Gydytojo odontologo vizitui reikėtų užsiregistruoti ir pastebėjus dantų dilimo požymius, kurie gali būti nulemti dantų griežimo, dantų skilimo ir smilkininio apatinio žandikaulio sąnario patologijų.